Tikrai dauguma susimąstome apie Dievą. Vieni teigia, kad jis yra. Kiti, kad jo nėra. Kiek pasaulyje yra daug religijų. Kiek žmogus egzistuoja, tiek buvo kažkokios religijos. Kodėl taip? Ar tikrai žmogus iš prigimties toks kvailas, kad jam būtina prisigalvoti kažkokių antgamtinių dievybių? Per visus pasaulio kontinentus, nors žmonės senų senovėje ir nesusiekdavo, visur matome, kad žmonės visais laikais tikėjo į kažką antgamtinio. Ir dar daugiau, tie visi tikėjimai yra stebėtinai panašūs. Ar tai atsitiktinumas? Ar tame yra kokia prasmė?
Dabar daug kas pasineša į budizmus, krišnaizmus ir visokias kitas rytų religijas. O ką mes žinome apie krikščionybę? Tai ką bobutė vaikui pasakojo? Arba mokykloje probėkšmais tikybos mokytojas pasakė. Mūsų supratimas apie krikščionybę yra vaikiškas. Mokyklinuko lygio. T.y. ką mes žinome? Kad gal būt yra kažkoks keistas Dievas. Jis ten kažką ilgai su žydų tauta darė. Mozė kažko po dykumo vaikščiojo. Gavo 10 Dievo įsakymų. Po to gimė Kristus, jį kažkodėl nukryžiavo ir krikščionys jį laiko Dievo sūnumi. Ai, dar kad buvo Adomas ir Ieva. O pasaulį sutvėrė per 6 dienas, o septintą Dievas ilsėjosi. Ir viskas? Na, dar šiokias tokias nuotrupas, ten kokį Nojų, Saliamoną ar dar ką girdėjo. Bet kokia to prasmė? Kam to reikia? Kas tai yra? Kas yra Kristus? Kodėl viskas buvo taip kaip buvo?
Kaip mes su tuo susiję? Ar tikrai yra Dievas? O kaip mes galime žinoti kad jis yra? O koks jis yra? O ką jis daro? O kodėl taip daro? O kokia mūsų gyvenimo prasmė? Kam mes gyvename? Koks gyvenimo tikslas?
Ui, net pavargau rašyti klausimus. Tai sustojau. Ir dar daug daug daug klausimų.
Va, tam ir yra skirtas Alfa kursas.
Kas čia per Alfa kursai? Man tai asociajuojasi su smogikų (na, tokių kaip per Sausio 13 - ąją) apmokymus. Bet aišku čia ne apie tai. Čia skirta visiems kas domisi krikščionybe. Kas ieško atsakymų. Pradedant visai netikinčiais, baigiant tie kurie nori pagilint,i atnaujinti žinias ir pojūčius. Na, matyt, aišku, kad vis tiek siekiama patraukti į krikščionybę, bet labai lengvai ir švelniai. Kas matėsi mūsų Alfa kurse. Iš pat pradžių vedantieji labai jaudinosi, buvo neaišku, kokio tikėjimo lygio ar krikščionys, ar ateistai susirinko. Todėl iš pradžių viskas vyko labai švelniai, bet toliau, kadangi susirinko arba visi krikščionys, arba atsivertė per kursus (na tokių, kad atsivertė pas mus nebuvo, bet, tokių, kurie sustiprėjo savo tikėjime, tai buvo).
Labiausiai pasikeitė vienas vyras. Jis vėlavo, ne nuo pirmos dienos pradėjo. Iš pradžių ateidavo, na, taip formaliai pasisveikindavome, o paskutinėm dienom vos ne kad apsikabino su visais atsisveikindamas, ir ateidavo jau toks visas švytintis, besidžiaugiantis gyvenimu. Jis labai džiaugėsi, kad jį žmona atitempė į Alfa kursus. Gražu pažiūrėti.
Alfa kursą organizuoja katalikai, baptistai, liuteronai, anglikonai ir dar kitokie krikščionys. Kursas pas visus yra daug maž vienodas, aišku, šiek tiek visi įneša savo, nes vis tiek daug kas priklauso nuo tų žmonių, kurie veda. Tas man irgi labai patinka. Pagaliau krikščionys nebesipriešina vieni su kitais, o perima vieni iš kitų tai kas geriausiai. Tarkim mums pasakojo ir apie pravoslaviškass maldas, praktiškai rekomendavo kaip vieną iš tinkamų būdų. Taip pat rodė Andrejaus Rubliovo ikonas ir pristatė kaip labai gilias ir tinkamas tikėjimui. Pats Alfa kursas gimė Anglijoje Anglikonų bažnyčioje. Džiugu, kad Katalikų bažnyčia irgi jį naudoja.
Kaip viskas vyksta. Maždaug dešimt vakarų vieną kartą per savaitę. Pradžioje būna paskaita, maždaug valandą. Kai tik kursai atėjo į Lietuvą, tai pradžioje tiesiog žiūrėjo filmus, paruoštus berods anglikonų. Mes vieną filmą irgi žiūrėjom, bet šiaip gyvai fainiau. Nors vieną filmą (paskaita) pažiūrėti irgi įdomu, pamatyti kaip tai daro kiti.
Po to pasidalijama į grupeles ir pasikalbama daug maž pagal to vakaro temą. Kas kam užkliuvo, kas kam buvo įdomu, ar neaišku, kokia jo gyvenimiška patirtis.
Ai, dar pradžioje, per vidurį ir pabaigoje galima gauti arbatos, kavos ir ko nors prie jų, kokį pyragaitį ar net sumuštinuką. Šiaip kadangi visi kuklinasi, tai jei nesi labai kuklus, tai gali praktiškai pavalgyti vakarienę.
Kažkur apie kursų vidurį būna išvažiuojama stovykla savaitgaliui, t.y. praktiškai tas pats kas šiaip vakarais, tik tiek, kad išvažiuojama kažkur, kur per dieną įvyksta kelios tokios paskaitų - aptarimų sesijos. Ai, čia aišku gauni ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę :)
Visa tai nemokamai !!! Nors nepamenu, lyg išvažiuojamam savaitgaliui patys susivežėm, ką valgysim vakarienę. Bent baigiamajam vakarui tikrai kažką nešiausi užkasti. Na, bet neesmė, iš principo tai nekainuoja visai nieko.
Oooo, kiek prirašiau. Senokai jau žadėjau parašyti apie Alfa kursą, bet vis galvojau, o tai ką čia rašyti. Faina. Ir tiek. Mane kai pakvietė, tai taip ir pakvietė: Ateik, bus labai labai faina. Tai taip ir buvo. Tai ir galvojau, koks čia įrašas bus: Faina, ir tiek. Ale, žėk kai tik pradėjau rašyti, tai vos susizgribau, kad reikia baigti. Kas tiek daug skaitys?
Už tai paieškojau Internete, kur rasti tuos kursus. Organizuoja dabar tikriausiai kiekviena parapija. Daugiausia kviečia netikinčius arba ką tik įtikėjusius, nors vat kur aš buvau, tai buvo visi jau tikintys.
Ir pačios įdomiausios nuorodos. Gerai, kad jas radau, kai jau buvau parašęs įrašą, nes kitaip būčiau iš vis nieko neberašęs, o tik šias nuorodas sudėjęs.
Ai, o to, kur žiūrėjom filmą, to pagrindinio tai truputį toks sektantiškas snukis (atsiprašau - veidas), šiek tiek išsigandęs net buvau, bet vėliau, kai įsiklausai ką kalba, tai viskas ok.
Na, jei nieko neskaitysit, tai bent video nuorodas pažiūrėkit, atrinkau mano manymu geriausias. Net latviška yra.
Aš kaip sakau, nors ir maniau kad kažką žinau apie krikščionybę, bet buvau labai nustebintas, kad mažai ką žinau. Alfa kursas. Pavadinimas turi kelias prasmes. Pirmoji graikiškos abėcėlės raidė. Tai kaip Kristus yra gyvenimo pradžia, taip ir Alfa kursas yra jūsų naujo prasmingo gyvenimo pradžia. O aš dar kitaip sakau. Alfa tai ir žinių pradžia. Po to seks Beta, Gama. Maždaug po raidę į metus. Kai kuriuos reiks pakartoti, sugrįžti, pasigilinti dar labiau. Na, o Omega pasieksiu, tikiuosi, kad pasieksiu, po mirties :)
Kiekvieną kartą kai reikia užsirišti kaklaraištį - problemos, nes nepamenu kaip. Kiekvieną kartą ieškau Internete. O tai kodėl neįsidėjus to pas save į blogą.
Kartą su žmona sėdėjom prie TV, kalbėjom apie gyvenimą… ir kažkaip pasisuko kalba apie eutanaziją… Aš pažiūrėjau savo žmonai į akis ir pasakiau:
- Niekada neleisk mašinai palaikyti mano gyvybę. Jei kada taip atsitiks, kad gulėsiu prikabintas prie įvairių mašinų ir priklausomas nuo išorinių serumų, ir jei tik tai palaikys mano gyvybę, bei nebebus mano kūne sielos… prašau padaryk viską, kad atjungtum mašinas ir leistum man numirti.
Staiga žmona nusišypsojo ir priėjo prie manęs…
Tada ji atjungė TV, kabelinę, internetą, DVD, kompiuterį, telefonus, muzikos centrą, ipod`ą, xbox`ą ir išmetė visą alų!!!
Buvau nuvykęs į ekskursiją į Pažaislio vienuolyną. Pasitiko vienuolė, gidė, kuri papasakojo ir aprodė. Na, aš ne gidas, tai kažin ar ką papasakosiu. Be to, skaityti ir neįdomu, man maloniau kai gyvai papasakoja. Pastatė Pacas (vos ne Paksas). Labai daug simbolizmo, daug matematinio simbolizmo (3,6,9 ir pan.). Įspūdingi senoviniai kambariai, rūsiai, bažnyčia. Ekspozicija.
Čia vienuolio maketas iš ekspozicijos. Labai natūraliai padarytas, ant rankos net venos per odą bliškiai mėlynai persišviečia. Viduje tik ekspozicijoje galima fotografuoti.
Dar pasakojo, kad seniau buvo tokia tradicija, kai vienuolis miršta, jį visą įmūrija į sieną, po 40 metų ištraukia kaulus ir iš jų daro visokius dalykus. Bet Pažaislio vienuolyne nebebuvo šios tradicijos, bet pasaulyje yra vietų, kur tai galima pamatyti, tikriausiai kada pamatysiu.
Šiaip keista, kad mane kažkaip ne taip sudomino. Aš visada kreizėjau nuo tokių senovinių dalykų. O dabar kažkaip visai šaltai į tai pažiūrėjau. Gal kad visą laiką man ant kupros mažė nerimo ir nebuvo galimybės nusiteikti. Tikėkimės. Nes vasarą išvažiuoju į kelionę, kur tokių senienų turėtų būti daug. Išvažiuoju be mažės, tai tikiuosi galėsiu nusiteikti.
O kitiems. Ar visi jau esat aplankę Pažaislio vienuolyną? Keista, bet aš pirmą kartą buvau. Į visokius užsienius išvažiuojam, o Lietuvoje ir pamirštam aplankyti savo kultūrinį paveldą. Net gėda.
Tikrais faktais paremtas filmas. Antrojo pasaulinio karo metais, kai fašistai masiškai žudė žydus, Irena Sendler išgelbėjo arti 2500 žydų vaikų. Nieko sau. 2500 vaikų. Irena Sendler Varšuvoje dirbo sveikatos priežiūros srityje, todėl turėjo leidimą įeitį į žydų getus. Tuo pasinaudodama, ji paslapčia, vežimuose, dėžėse, maišuose, kanalizacijos požemiais, iš geto ištraukdavo vaikus. Kūdikius užmigdydavo su vaistais, įdėdavo į mažas dėžutes su skilutėmes ir taip perveždavo. Nacių buvo areštuota, žiauriai kankinama, kol draugai papirko fašistų prižiūrėtojus, kad jie sušaudymo dieną užsimerktų ir paleistų ją į laisvę.
Po karo ji susituokė su Stefanu, buvo nominuota 2007 metais Nobelio premijai, mirė 2008 metais Varšuvoje, 98 metų.
Filme neparodyta, bet mašinojo jie vežiodavosi išdresiruotą šunį, kuris pradėdavo loti, kai važiuodavo pro patikrinimo punktą, taip nesigirdėdavo vaikų verkimo ar kito sukeliamo triukšmo.
Komunistinėje Lenkijoje ji irgi buvo persekiojama, tardymo metu buvo nėščia, ko pasekoje pagimdė neišnešiotą kūdikį, kuris 11 dienų mirė.
Be galo drąsi moteris. Be galo drąsus žmogus. Pagarba.
Rekomenduoju pažiūrėti. Gal tokie filmai padės susiprotėti žmonėms, kad nebebūtų jokių holokaustų, genocidų, karų.
Dar vienas filmas iš rekomenduotų. Siberia, Monamour. Rusų gamybos. Vis labiau atsigręžiu į rusiškus filmus.
Nežinau, ar dar kai ką begaliu pridurti prie Bernadetos. Panaši apokalipsės situacija kaip ir filme Jelena. Tačiau šiame filme suteikiama viltis, kad žmoniškumas nugalės.
Šis filmas “Letters to Father Jaakob” jau senokai mano žiūrėtinų filmų sąraše, bet man nepatiko nei pavadinimas, nei paveiksliukas:
nei šalis gamintoja (Suomija), nei aprašymas: iš kalėjimo paleidžiama iki mirties nuteistoji kalinė, ji atvyksta padėti aklam kunigui Jakobui.
Jei ne s-j rekomendacija, tai nežinau kada ir bučiau pažiūrėjęs. Pažiūrėjau. Netikėtai paaiškėjo, kad ir Suomijoje gali sukurti visai neblogų filmų.
Kalinė Leila nenoriai atvyksta pas aklą kunigą Jakobą. Ji nesiruošia čia ilgai užsibūti ir apskritai nesiruošia daug kunigui padėti, tarkim jau namų ruošoje tikrai nepadės. Bet Jakobas prašo tik vienos pagalbos, kadangi jis aklas, tai negali skaityti jam siunčiamų laiškų ir negali rašyti atsakymų. Laiškus jam rašo žmonės, prašydami pasimelsti už juos. Leilai tai atrodo visiška nesąmonė. Jakobo nesaugomi pinigai vilioja Leilą, vienu metu ji palieka Jakobą, pasiima dalį pinigų ir ruošiasi išvažiuoti. Laiškai Jakobui nustoja eiti. Leila pradeda keistis.
Šį įrašą inspiravo parašyti mano blog’e pakomentavęs Juozas. Nuėjau į jo duotą nuorodą ir paklausiau įrašą, balsus ar garsus iš pragaro Звуки из ада (запись из скважины). Norėjau jau rašyti, kad čia visiška nesąmonė, bet pasidarė įdomu ir pradėjau googlinti šia tema.
(Paveikslėlis ne į temą, bet, kad dramatizuoti :) įrašą)
Taigi ką radau. Pirmą kartą informacija pasirodė suomių laikraštyje Ammenusastia.
*Researches record the screams of the damned
(с английского, “научное исследование записи воплей из ада”)
80-aisias metais sovietų mokslininkai vykdė mokslinį super gręžinio projektą, grynai moksliniais tikslais Kolos pusiasalyje per daugelį metų išgręžė patį giliausią gręžinį - virš 12 tūkstančių kilometrų gilio. Suomių žurnalistai paslapčia įsigavo ir štai ką sužinojo. Pasakoja projekto vadovas daktaras Azzakov: “Kaip komunistas. aš netikiu nei į Dangų nei į Bibliją, bet kaip mokslininkas, dabar aš tikiu į pragarą. Nereikia net kalbėti, kaip mes buvome sukrėsti, kai tai aptikome. Mes nuleidome į gręžinį mikrofoną tam, kad įrašyti litosferinių žemės plokščių judėjimą. Bet vietoje plokščių judėjimo, mes išgirdome rėkiantį žmogaus balsą, kuriame skambėjo skausmas. Pradžioje mes pagalvojome, kad šie garsai eina iš mūsų gręžimo įrangos. Tačiau, kai dar kartą sureguliavome įrangą, mūsų pačios blogiausios prognozės pasitvirtino. Šauksmai ir dejavimai nebuvo vieno žmogaus, tai buvo šauksmai ir dejonės milijonų žmonių.”
Po šio įvykio, išsigandę, nustojo gręžimą ir projektą uždarė. Nes įvyko didelis sprogimas. Oficiali versija - finansavimo trūkumas. Karštis buvo virš 200 C
Na ir daugiau neaiškių dalykų. Pvz. iš 3 km ištraukti grunto pavyzdžiai buvo identiški Mėnulio grunto pavyzdžiams. Ir šiaip daug mokslinių atradimų buvo atlikta, kurie pakeitė įsivaizdavimą apie Žemę.
http://en.wikipedia.org/wiki/Well_to_Hell_hoax - čia teigiama, kad čia eilinė internetinė antis. Na, kad tai buvo balandžio 1 d. pokštas, bet verčiant ir perspausdinant pamesta nuorodą, kad pokštas.
Taip pat yra panaši istorija, kur Norvegų mokytojas, paleido antį, jog kažkur Sibire gręžinyje jis matė demonus ir įrašė baisius garsus, bet vėliau prisipažino, kad visa tai pats išgalvojo.
Taigi ar čia internetinė antis? Panašu, kad taip. Bet. Visi paneigimai irgi neaiškios kilmės: wiki ar šiaip neaiškūs puslapiai, kur kas nori ir ką nori rašo.
Yra labai daug tikinčių šiuo įrašu. Net keliuose Rusijos religiniuose puslapiuose mačiau. Lietuvoje abejoju ar bažnyčia sugalvotų oficialiai remtis interneto šaltiniais.
Anyway, įrašas (net jei tai ir mixas) įspūdingas. Man panašiai ir atrodo, kad taip ir bus pragare. Dar vieną buvau radęs ilgesnį įrašą (miksą?), irgi įspūdingą, bet kažkaip neberandu.
Radau internete, na, kaip matot rašo, kad tai tikra istorija, na, bet aš priskyriau prie anekdotų :)
Вот реальный вопрос на тесте по физике в NUI Maynooth (Kidare, Irland). Ответ одного из студентов был настолько “глубоким”, что профессор решил поделиться им в сети. ВОПРОС: Как бы Вы описали Ад - как экзотермичную (отдает тепло), или как эндотермичную (абсорбирует тепло) систему? Большинство студентов пытались описать Ад с помощью закона Бойля, типа газ при расширении охлаждается и температура при давлении падает. Один из студентов написал: «…Сначала мы должны выяснить, как изменяется масса Ада с течением времени. Для этого нужно знать, сколько душ прибывает в Ад и сколько душ его покидает. Я считаю, что если душа попадает в Ад, покинуть она его неможет. На вопрос, сколько душ прибывает в Ад, нам помогут ответить различные религии, существующие сегодня в мире. Большинство из этихрелигий утверждает, что души людей, не принадлежащих их «церкви»,однозначно попадают в Ад. Поскольку человек не может принадлежать больше чем к одной религии, можно однозначно утверждать что ВСЕ души попадают в Ад. Приняв во внимание индексы рождаемости и смертности,можно предполагать, что число душ в Аду растет экспоненциально. Рассмотрим теперь вопрос изменения объема Ада. Чтобы в Аду поддерживать одинаковую температуру и давление, объем его должен увеличиваться пропорционально увеличению количества душ - согласно закону Бойля. Иначе говоря, мы имеем 2 варианта: 1. Если Ад расширяется медленнее, чем растет число пребывающих душ, то температура и давление там будут расти до тех пор, пока Ад просто не развалится. 2. Если же Ад расширяется быстрее, тогда температура и давление падают - Ад замерзнет. Каков из вариантов правильный? Взяв за основу высказывание Анжелы на первом курсе, что “в Аду скорее настанет зима, чем я с тобой пересплю”, а так же тот факт, что сегодня мы проснулись вместе - мы придем к однозначному выводу, что Ад замерз.Из этого следует, что Ад не в состоянии более принимать души. Остается только Рай - что и подтверждает наличие Бога. Этим, видимо, и объясняется тот факт, что Анжела всю прошлую ночь кричала: “О, Боже!”. Студент получил “отлично” единственный на курсе!
Šiandien tokia diena, aprašau visus savotiškus filmus, kuriuos neseniai žiūrėjau. T.y va pagaliau radau filmą, kuriuo ir norėjau pasidalinti, o tie du buvo, nes nežinojau kaip vadinosi šitas. Pagaliau radau. In the Blink of an Eye. Imdb 3.6 iš 10 :) Kas čia tiek daug davė? Tikriausiai patys aktoriai ir režisierius prabalsavo :)
Oba, 2009 metų gamybos. O aš galvojau kokių 60 -ųjų ir stebėjausi kaip tais senais laikais sugebėjo taip gražiai spalvotai nufilmuoti.
Filmas nemirtingas. Čia toks filmas, kokius aš ir seniau įsivaizduodavau (iki Tarkovskio, Zvegenciavo, Lungino ir kt.) besančius religinius filmus: žiauriai religinis, žiauriai tiesmukas, žiauriai nuobodus, žiauriai gražūs vaizdai (paplūdimiai, mašinos, jachtos, vandens motociklai, lėktuvai, pusnuogės gražuolės merginos).
Verta pažiūrėti vien dėl to, kad suprasti, kokius aš įsivaizdavau besančius religinius nuobodžius filmus. Absoliučiai toks ir yra.
Saldus religinis filmas.
Beje, netgi su fantastikos elementais. Čia kaip tame filme Šinšilo ar barsuko ar koks ten tas gyvūnas diena. Kad vis sugrįžta atgal laike ir bando ištaisyti savo veiksmus. Net kriminalo šiek tiek yra. Ir meilės. Žodžiu visų žanrų.
Verta pažiūrėti, kad po to vertintum normalius religinius filmus. Beje, kadangi vaizdai gražūs, graži ta aktorė, tai ne taip ir baisu žiūrėti :)
Įrašų RSS srautas