BLOGas.lt
Pigūs skrydžiai
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Nemėgstu apie politiką rašinėti, bet dalyvavau politiniuose debatuose, t.y. kaip dalyvavau - buvau Lietuvos televizijoje kai vyko debatai. Tiesioginiame eteryje. Gal net kur nors kamputyje mačiausi :) O šiaip tiesiog norėjau nueiti pažiūrėti kaip vyksta filmavimas realiai. Teliko namie neturiu, tai tenka eiti žiūrėti realiai. Pakvietė, tai ir nuėjau. Dižiaja dalimi bandžiau žiūrėti į visai kitus dalykus, o ne pačius debatus, nes man tai įdomiau. Kaip išdėstytos filmavimo kameros, pas ką kokios dailios kojytės, kaip Jakilaitis dirba. Patiko, kad Jakilaitis nervinasi prieš eterį ir eterio metu. Ir kaip su tuo susidoroja. Profesionalas. Aš kažkaip galvojau, kad TV aktoriai nesinervina, pripratę, per TV ekraną nesimato kaip jaudinasi, o čia matėsi. Nervinasi - vadinasi jam svarbu tai ką daro ir kaip tai daro. Pagarba.

Šiaip viskas žymiai paprasčiau nei aš galvojau. Atėjom. Aš net pasą pasiėmiau, galvojau, ui, taigi kandidatai ir pati Prezidentė, neprileis laisvai. Tačiau labai laisvai, atėjom, vietinis mus, įėjus į salę, maloniai pasitiko, pasiūlė prisėsti kur patogu, kažkaip labai ramiai, draugiškai.

Kadangi visa techninė pusė pasirodė, kad labai paprasta ir nesudėtinga, teko stebėti ir kandidatus. Ateina Jakilaitis, trumpai paaiškina - šitie vėliavėles paslepiam, tada plojam, tada tylim, kandidatams paaiškina apie minutes, kameras, kam kuri ir viskas. Oho, kaip paprasta.

Taigi kandidatai. Abėcėlės tvarka.

Balčytis. Labai profesionaliai apsirengusi komanda, inteligentai, kostiumai, kaklaraiščiai, raudonos gėlytės (bl… nekenčiu komunistų), taigi žiūrint imidžo prasme man jie gražiausiu ir geriausiai pasiruošę. Matosi didelis profesionalo konsultanto imidžo formuotojo (iš Rusijos?) darbas.

Tačiau pažiūriu į Grybauskaitės komandą. Oho. Čia irgi profesionalo pasidarbuota. Jauna panelė ir jaunas vaikinukas, apsirengę daug maž studentiškai (ypač vaikinukas) nors tvarkingai. Sėdi atskirai vienas nuo kito (čia gal atsitiktinai, nors gal apgalvotai, nes aš šalia panelės sėsčiau ir kabinčiau ją, būtų problema tiesioginio eterio metu, ypač jei būčiuotis sugalvočiau). Tada diedukas ir močiūtė. Irgi apsirengę ne ypač puošniai, bet irgi labai tvarkingai. Gražu pažiūrėti į tokią senatvę. Apsirengė šiek tiek geriau negu jaunimėlis, bet ne taip puošniai kaip socdemai. Ir dar vyras ir moteris - vidutinio amžiaus, apsirengę solidžiausiai. Oho, kaip apgalvota, įvairios lytys, įvairus amžius, įvairus socialinis statusas. Pagarba. Plačiausia auditorija.

Paulauskas - kažkokia keista jo kompanija. Net sunku pasakyti kodėl. Kažkaip ne taip su jais. Kažkokia sukta kūno kalba. Nors gal man tik taip atrodo.

Puteikis - liaudies balsas. Tokia ir komanda. Jokio profesionalo potepio. Gryna liaudis. Kaip pakvietė taip ir atėjo, kas su džinsais, kas su megztiniais (net aš kostiuma užsidėjau nors tik žiūrovas ir naujus švarius marškinius pasiėmiau). Su džinsais moteris, kas net mano nuomone į tokius renginius ne lygis. Dar viena su ilgom kojom ir trumpu sijonu. Ne, nu man tai gražu, bet mano žmonai tai ji labai žiauriai neoficialiai atrodė (o gal ją nervino, kad aš į tas kojas pastoviai spoksojau ir seilę varvinau).

Ropė - valstiečiai. Pradžioje galvojau, kad juokauja dėl kandidato pavardės. Apsirengę gražiai, tvarkingai, nei blogai, nei labai gerai. Irgi liaudis, bet pasiruošusi labiau televizijai. Man atrodo, kad taip geriau nei Puteikio chebra.

Tomaševski - kažkaip komanda irgi nepaliko jokio įspūdžio. Tačiau pats Tomaševski man pasirodė pakankamai gražus, tvarkingas, kažkaip nei per daug, nei per mažai. Kiti man buvo arba per puošnūs, arba per mažai puošnūs. Pasakiau tai žmonai, tai mane sudirbo. Gal. O ką gi aš išmanau vyruose?

Zuokas - komanda tai verslo klubo nariai. Kažkokį filmą priminė apie senovę - kapitalistinę JAV. Dreizerio knygas kai skaičiau, tai va tokią chebrą ir įsivaizdavau. Atrodo solidžiai, bet baugiai. Tiesa, pats Zuokas atrodo galingai. Nervinasi kaip ir Jakilaitis, tačiau to nerodo ir šou daro kaip Valinskas. Pavojingas bičas. Dabar suprantu kodėl liaudis už jį balsuoja (kartais) - jis šarmingas. Vienintelis daug šypsojosi, daugaiu nei Grybauskaitė, visi vaikšto susirūpinę, o jis vaikšto žavaongai šypsodamasis. Arba vidurį komandos atsisėdo per pertrauką, koją ant kojos ir švyti tarp kapitalistų.

Ai, patys debatai.

Tomaševskis nors dažnai ir protingai kalbėjo, bet čia aš net negaliu būti objektyvus. Juk jo pagrindinis reklaminis šūkis yra - aš lenkas. Aš kadangi nesu lenkas, tai nepatenku į jo galimus rinkėjus. Jei jis butų kokioje nors ne tautiniu pagrindu partijoje, pvz, kokia libaraliu socialdemokratų ar kokia nors neutrali tautiniu atžvilgiu partija, pažiūrėčiau į jį atidžiau, nes tikrai daugeliu atveju visai protingai kalbėjo. Dabar jam minus tik dėl to, kad jis ne, ne kad lenkas, o dėl to, kad jo partija vadinasi lenkų.

Balčytis - beje, nustebau, kad protingai dažnai kalba nors komunistas, oi, socialdemokratas. Nors man tai tas pats. Beveik :) Nešarmingas kaip koks Zuokas, niūrokas. Bet sakau, kad nustebau jog irgi daugeliu atveju teisingai kalbėjo. Bet gal kalbos ir darbai skiriasi. Na, bet kokiu atveju man su komunistais nepakeliui.

Paulauskas. Vargšelis. Net gaila. Žmogus be savo nuomonės. Pats blogiausias iš kandidatų. Apsimelavo net kelis kartus per debatus. Net Jakilaitis neištvėrė ir net ne vieną kartą pertraukė ir pasakė, kad nustotų meluoti (na, aišku, jis gražiai tai pasakė, vėl pagarba Jakilaičiui). Vargšeliui net debatų metu jo komanda nešė lapukus su nurodymais ką ir kaip kalbėti. Tikriausiai Uspackichas iš Maskvos skambindavo ir koreguodavo ką kalbėti. Kai neturi savo nuomonės, tai sunku ją ginti. Jau geriau žmogus su klaidinga nuomone, tada išgirdęs argumentus klaidingas idėjas turintis gali pasitaisyti ir pakeisti nuostatas, o žmogus be stuburo jis negali pasitaisyti, nes nėra kaip. Jei neturi ligos, tai negali ir pagyti. Visiškas nulis. Tiesa, už jį balsuos, nes jo (tiksliau Uspaskicho) chebra aplakstys visus mažai uždirbančius žmogelius primeluos, kad va, dabar jau Paulauskas tikrai pakels minimalų atlyginima iki 1500 ar pala lyg sakė 2000 per debatus. Žodžiu, apgauta liaudis balsuos. Deje. Bet geras dalykas, kad bus per mažai apgautų ir į antrą turą nepraeis.

Ropė. Konkretus žmogus. Valstietis. Va, tikras darbo žmogus. Ūkiškas. Bet, deja, žmonės juk rinks populistus, žavingus, šarmingus, taigi jam nėra jokių šansų.

Puteikis. Liaudies balsas. Įdomus atvejis. Gal kada nors iš jo gali ir išsivystyti. Bet turiu abejonių dėl to. Pabėgo iš konservatorių. Susidėjo su dominuojančių politikų atstumtaisiais. O. Sugalvojau jam apibūdinimą - raupsuotasis. O kas mėgsta raupsuotuosius? Kelia daug esminių problemų, deja, kai kurios skamba kaip sąmokslo teorijos. Per mažai politinės patirties. Gal ne jam pačiam. Bet jo komandai. Sąžiningi žmonės sunkiai kyla politinės karjeros laiptais. Ir vienas punktas, kuriuo aš su juo nesutinku. Bet apie tai vėliau.

Zuokas. Žavingas. Gražus, nuostabus. Bet juk visi žinome, kad atstovauja oligarchams. Gražiai ir protingai kalba. O vienas atsakymas tai mane sužavėjo. Puteikis pateikė problemą, kad Seimo nariai, ministrai, Prezidentas uždirba žymiai, 10-20 kartų daugiau, nei tarkim eilinis policininkas ir paklausė (manau, kad retoriškai) ar kas iš čia esančių kandidatų mano, kad tai yra teisinga. Visi susimėtė. O vienintelis Zuokas praktiškai išrėkė - Taip. Už atsakomybę, kompetenciją ir kvalifikaciją ir turi tiek gauti, nes kitaip neturėsime apskritai kas ves darbuotojus. Vau. Va čia tai stipru. Per rinkimus. Pasakyti tokį dalyką. Pirma kartą nustebau. Ne, nu jis kitus dalykus irgi kalbėjo absoliučiai teisingai. Oba, rimtai dabar tik suvokiau, kad neprieštarauju nei vienai jo minčiai. Deja, manau, kad jis tik gražiai kalbėti moka, kad manęs kaip panelės nesužavės savo žavesiu.

Grybauskaitė. Kai atėjo atrodė, kad šiek tiek pasipūtus. Bet aš sakyčiau ir teisingai, reikia šiek tiek pavaidinti Prezidentę. Jai beje sunkiausia buvo diskutuoti. Nes visi gali meluoti, žadėti beleką, belekiek. O kai išrinks tada jau gali nieko nebevykdyti. Todėl ji pasirinko gerą taktiką - nejuodinti dabartinės situacijos, o išskirti kas šiai dienai yra gerai. Labai vykusi taktika. Klausimais kuriais reikėjo pilstyti iš tuščio į kiaurą, pvz. tokiais kur ne Prezidento kompetencija, ji pasirodė labai silpnai, kai kiti tuo metu galėjo kalnus žadėti ir atrodyti labai žavingi. Tačiau, kai kuriais (mano manymu esminiais klausimais) ji tiesiog atgijo ir iš savęs “išspjovė” (na, tai atrodė taip naturaliai) savo nuomonę. Ypač, kai koks Paulauskas bandė meluoti, ji pasakė, kad kaip ji ten išsireiškė reiktų kalbėti (tyčiom patylėjo atseit rinkdama žodį vietoj šlykštus melas) korektiškai (ar kažkaip panašiai). Ir kai kuriais aiškiais klausimais kuriais bando spekuliuoti kandidatai ji labai tvirtai (kaip beje ir Zuokas) pasisakė tiesiai šviesiai. O, beje, manau, kad Jakilaitis pasinaudotjo situacija ir laida užbaigė gražiu Grybauskaitės išsišokimu ir palinkėjimų visiems Šv. Velykų, blin, kaip gražiai ir galingai gavosi. Šiaip Jakilaitis žadėjo, kad, jei liks laiko, visiems leis pasisakyti, tačiau vyko diskusija ir gal to laiko neliko gal kaip, bet Grybauskaitė užbaigė tiesiog marketinginiu požiūriu idealiai. Ir man atrodo, kad Jakilaitis pasinaudojo tuo ir tuo pačiu užbaigė ir visą laidą. Gudru. Iš abiejų pusės.

Na, žodžiu, debatai vyko pakankamai nuobodžiai, kol jau į pabaigą Jakilaitis užduoda klausimą: ar Jūs pritariate euro įvedimui Lietuvoje. Ai, Puteikiui šitą užduoda. Aš jau beveik bebaigiantis užmigti - ne, nu Jakilaiti, ką čia nesąmonių klausinėji, ir tu į laidos pabaigą pavargai, nors ne klausimai iš anksto paruošti. Bet jau koks klausimo durnumas. Taigi nėra čia apie ką diskutuoti. Ir norėjau atsitoti ir eiti lauk, bet kažkaip labai jau negražiai atrodytų, galvojau pamiegosiu kur kamputyje. Ir čia viena ausimi girdžiu, ką Puteikis peza - iš principo pritariu, bet ne tokiomis sąlygomis kokios dabar. Aš savo ausimis netikiu. Kąąąą? Nepritari, kad nuo naujako būtų euras? Vo, blia čia tai naujiena. Aš dar nespėjau atsitokėti, kai Paulauskas irgi pradeda pezėti ir net meluoti (sakė, kad 80 procentų Lietuvoje nepritaria, ot, šlykštus melas - pagal apklausas 40 procentų pritaria). Na, tiek to, tas durnelis tai šiaip nieko nereiškia, peza pats nesuprasdamas apie ką. Tačiau ir Tomaševskis tą patį - nuo šių Naujų Metų nepritaria. Vo. Iki šiol protingai kalbėjo, o čia kaip tėškė šudą ant lėkštutės. Ir dar Ropė ir tas - labai miglotai, bet Jakilaitis išgauna - nepritaria. Dabar Balčytis - na, čia tai galvoju, kad pizdec, neįves euro Lietuvoje. Įvyks antistebuklas. Bet vat kuo nustebina, kad Balčytis labai protingai ir argumentuotai pasisako už eurą. Tada Grybauskaitė labai teisingai konkrečiai, skaičiais, va, matosi, kad žino ką kalba - už. Aš apsiraminu. Zuokas, o mano numylėtinis, negi dabar nesąmonę pasakys. Na, ne. Absoliučiai už. Ir dar išsityčioja iš visų. Jūs čia galite diskutuoti apie ką norite, bet mes niekaip nebegalime lemti šito dalyko, kai vyks naujo Prezidento inauguracija Lietuvoje euras jau bus. Ir apskritai litas su euru senai surištas, t.y. mes seniai turim eurą, tik mes pusę milijardo išleidžiam kasmet keitimo kursui padengti. Tada paima žodį Paulauskas ir vėl pradeda skiesti nesąmones apie 15 mlrd. litų, kuriuos reikia išdalinti liaudžiai, bet Grybauskaitė jį užčiaupia, nes jis nusikalba aukščiausiame lygyje (sakyčiau 100 nusikalbėjimo lvl). Dar Balčytis skaičių pažeria. Oho, nors ir už buvau, bet nežinojau kaip tai gerai. Ir kaip gerai būtent dabar. Dar Grybauskaitė privalumų, kad politikai nebegalės dulkinti liaudies (na, bent kas susiję su litais).

Žodžiu, klausimas apie eurą pasirodė žymiai įdomesni nei aš maniau. Taigi iš savo sąrašo išbraukiu durnelius: Paulauską, Tomaševskį, Ropę ir Puteikį. Ten gal jūs apie kokias korupcijas ir dar ką pezate teisingai (ką aš žinau, ten sunku patikrinti), bet apie eurą aš suprantu ir kalbėti, kad mums jo nereikia tai arba kažkoks iškreiptas populizmas, arba KGB darbas, arba visiškas debilizmas.

Lieka Zuokas, Balčytis ir Grybauskaitė.

Balčytį atmetu nes jis komunistas (beveik). Sorry, nors ir protingai kalbėjai, bet nebalsuosiu. Bet sakykim pridėjai vieną pliusą socdemų naudai ir gal kada nors tolimoje ateityje aš jus nustosiu vadinti komunistais. Beje, manau, kad būtent Balčytis išeis į antrą raundą, taip, aš manau, kad antras turas bus. Nelaimės Grybauskaitė iš pirmo karto.

Zuokas. Oi, mano numylėtinis gražuoliukas. Super marketingas, super savęs paruošimas. Viskas super. Bet tie oligarchai už nugaros. Deja, ne.

Ir ką? Liko Grybauskaitė. Ui, tikiuosi mano žmona neužtiks šio įrašo, nes žmona prieš “Grybą” (kol supratau apie ką ji čia). Debatuose pasirodė gerai. Na, ne taip šauniai kaip Zuokas, bet jau minėjau, kad jai žymiai sunkiau. Į visus klausimus (realius, ne kur populistiškai galima dergtis) atsakė labai konkrečiai ir išmanančiau. Ai, beje, vėl sudirbo, kai Paulauskas bandė visą Lietuvą apgauti, kad Invega dalina pinigus iš biudžeto. Ir Jakilaitis ir Grybauskaitė patikino kad ne - tk duoda valtybės garantiją. O ir aš žinau, kad ne nes asmeniškai susiduriau. Arba kai Paulauskas siūlė įsteigti Valstybinį Korupcinį (oi, komercinį) banką.

O ir šiaip šiuo prezidentavimu net neblogai pasirodė. Visai neblogų dalykų padarė, kurie net viršija jos įgaliojimo ribas - žodinis pagrumojimas irgi pasirodo veikia.

Žodžiu, tikiuosi daugaiu nežiūrėsiu debatų, nes man tai žiauriai neįdomu, nors kaip matote iš ilgų debatų kai kurie momentai pasirodė įdomūs. Kad net įrašą parašiau :)

Rodyk draugams

Comments Komentavo 3 »

Apie šį filmą senokai buvau girdėjęs, bet vis neviliojo pavadinimas pažiūrėti. “Pabėgimas iš pragaro” ar “Pabėgęs iš pragaro” net nežinau kaip geriau versti. Gal geriau “Pabėgęs” (o kodėl tada ne Escaped, o Escape, ai, ką čia anglams aiškinsiu), nes nėra akcentuojama į patį pabėgimo procesą, o daugiau jau į įvykusį įvykį. Taigi “Escape from hell“:

Šis kadras labai patiko, nors jis ir ne visai dera su tolesniu filmu, t.y. pagal šį kadrą galima pamanyti, kad tai kokių 1950 metų gamybos filmas. Ne, toliau viskas šiuolaikiška, spalvotai. Bet tas senovinis labai į temą.

Panašiu pavadinimu yra ir daugiau filmų, aš jų nematęs ir todėl dabar kalbėsiu būtent tik apie šį 2000 metų gamybos.

Kodėl vengiau šio filmo? Na, tokiais pavadinimais paprastai vadinami kokie siaubo filmai, o aš nesu jų gerbėjas. Na, ir šiaip kas per filmas gali būti tokiu pavadinimu. Vėl kažkokia alegorija. Kažkaip niekada nepagalvojau, kad tai gali būti tiesioginis pavadinimas, ne kažkokia perkeltinė prasmė. Pragaras šiame filme ir yra pragaras, o ne kažkokios ypač sunkios gyvenimo sąlygos. Na, jau įdomiau.

Pagrindinis filmo veikėjas karjeros aukštumų pasiekęs daktaras:

Tačiau praradęs gyvenimo tikslą, prasmę ir todėl ir gyvenimo džiaugsmą. Išgelbėjęs vienam geram šeimos vyrui gyvybę jis eilinį kartą nustemba, kai šis pravirksta, nes nori grįžti atgal ir pasakoja apie nuostabų pomirtinį gyvenimą Rojuje. Daktaras pradeda artimiau bendrauti su ligonines psichologe (ach, kokios tos moterys gražios ir kaip tas durnelis galėjo prarasti gyvenimo džiaugsmą, kai tokia gražuolė šalia):

Taigi psichologė jau kuris laikas renka informaciją apie pomirtinį gyvenimą. Ji surinkusi daug liudijimų, filmuotų pasakojimų apie nuostabų Rojų. Ji galinti įrodyti, kad Rojus egzistuoja, tačiau karts nuo karto įvyksta ir ne visai gražūs pomirtinio gyvenimo pasakojimai. Kas tai? Pragaras?

Gydytojas kenčia nuo santykių su buvusiu alkoholiku tėvu:

Jis galvoja, kad neatleidęs atsivertusiam krikščioniui tėvui, taip jį pasiuntė amžinoms kančioms į pragarą. Jis sugalvoja pats patikrinti kas bus po mirties. Susileidžia mirtiną dozę vaistų ir praneša draugams, kad jį atgaivintų. Iš pat pradžių patenka į Rojų:

Tačiau labai greitai nubloškiamas į pragarą:

Jo mama jaučia kažką negera ir meldžia Dievą, kad pagelbėtų jos sūnui. Dievas išgirsta jos maldas ir sugrąžina gydytoją į gyvenimą, tačiau velnias nenori jo paleisti ir iš pragaro vejasi gydytoją ir į šį pasaulį. Gydytojas bėga slėptis į bažnyčią:

Tačiau bažnyčia yra tik sienos, tik plytos, tik pastatas ir nieko daugiau. Tik žmonės ir tikėjimas daro tikrą Bažnyčią.

Ui, filmas yra didaktinis, pamokomas. Vaidyba ir visi spec. efektai aišku ne holivudiniai, todėl tenka labiau sekti ne vaizdus, o pačią norimą perduoti mintį.

Beje, filme keliama ir idėja, jog neužtenka būti šiaip geram žmogui, rūpintis šeima, vaikščioti į bažnyčią, šelpti bažnyčią. Na, šita vieta silpnesnė (ginčytina teologine prasme, nors tas jo pokalbis su broliu per greitas, kad suprasti apie ką jis) filme, o daugiau gal ir viskas kitkas stipru. Na, gal dar kelios vietos. Pvz. jam sako, kad tau dar ne laikas ir ne į gyvenimą sugrąžina, o numeta į pragarą. Bet, ai, kiekviename gi filme yra liapsusų.

Geras pamokomas filmas visiems tiems negeriečiams, kad sužinotų, kas jų laukia po mirties.

Ai, beje galima online pažiūrėti čia: http://bogvideo.com/movies/1051_sbezhavshij_iz_ada_escape_from_hell/.

Gerų minčių po filmo.

Ai, svarbiausias gi dalykas. Jei neklystu tai tik visai neseniai gydytojai patys paliudijo apie pojūčius po mirties. Iki šiol liudijimai buvo ne profesionalų gydytojų, o šiaip paprastų žmonių. O dabar savo mirties patirtimi - liudijimais dalinasi ir gydytojai. Kai buvo statomas šis filmas dar tokių liudijimų lyg nebuvo. O gal susimaišiau datose, gal kaip tik filmas sukurtas po to kai atsirado tokių liudijimų. Ai, koks skirtumas dabar. Prieš ar po :) Esmė, kad yra šiai dienai ir gydytojų liudijimų.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Pažiūrėjau geresnį filmą I Am David (2003):

Bulgarija. Komunistinis konclageris. Bl… Net Bulgarijoje sovietiniai komunistai pasirodo buvo įsteigę koncentracijos stovyklų. Jame mažas berniukas Deividas, kuris net neprisimena kitokio gyvenimo nei nelaisvėje. Nei tautybės, nei mamos, nieko nebeprisimena. Lageryje jam išgyventi padeda kalinys Johansenas. Deividas, matydamas, kad čia jo laukia greita ir garantuota mirtis apsiprendžia bėgti. Jam padeda (kas kol kas nesakysiu kas - žiūrėkite filmą, nes šioks toks šviesos spindulys tame). Įduoda užanspauduotą voką, kompasą ir prisako tą voką pristatyti Danijos vyriausybei (ar kam ten į Daniją). Įdomu, o kodėl Danijos (filmo pabaigoje paaiškės)? Duoda nurodymus kaip pabėgti ir kaip pasiekti Daniją. Iš Bulgarijos į pietus į Graikiją. Tada laivu į Italiją, o tada jau į šiaurę, į Daniją, per Šveicariją ir Vokietiją. Nieko nepasitikėk. Lik nepastebimas, susiliek su aplinka.

Pradžioje žiūrėdamas vis lyginau su lietuvišku filmu “Ekskursantė”. Ir tai labai nervino. Nes “Ekskursantė” ir įdomesnė, ir labiau intriguojanti, ir geriau nufilmuota, ir aktoriai geresni, ir vaidyba geresnė ir t.t. Ir idėja lyg geresnė. Tik į filmo pabaigą supratau, kad šio filmo pagrindinė idėja visai kita nei “Ekskursantės” ir tada nusiraminau, ir šis filmas pasirodė ir įdomus, ir gerai atskleidžiantis pagrindinę užmanytą mintį.

Vaikas nematęs gėrio. Tik blogį. Iš sovietinės santvarkos patekęs į normalią santvarką jis niekaip negali suvokti, kad egzistuoja ir gėris. Tik kažkur pasąmonėje migloti mamos prisiminimai, draugo kalinio Johanseno palaikymas. Kažkas migloto. Ir labai ryškūs komunistinio blogio prisiminimai. Jis negali patikėti, kad yra ir gerų žmonių. Ir dar daugiau. Gerų žmonių pasirodo yra daugiau nei blogų.

Jis mokosi šypsotis, mylėti, pasitikėti. Ir tai kas erzino filmo pradžioje - keistas berniukas, keista aktoriaus vaidyba, tik vėliau supratau, kad taip ir turi būti - psichologiškai sovietų santvarkos sužalotas vaikas tik patekęs į laisvą pasaulį pradeda džiaugtis ir gėrėtis.

Taigi nors pradžioje filmas man ir pasirodė nuobodokas, bet kai pagavau filmo esmę tada viskas susistatė į savo vietas - toks ir buvo režisieriaus užmanymas.

Rekomenduoju. Kad įsisąmonintume, jog komunizmas yra blogis. O jis dabar rytuose (Rusijoje) vėl kelia galvą.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Ruošiuosi eiti išpažinties. Permastau visas savo nuodėmes. Tada kažkaip pradedu analizuoti. O kodėl aš metai iš metų taip darau? Tiksliau jau metai iš metų galvoju: kas man yra? Kodėl aš taip elgiuosi? Kodėl taip jaučiuosi? Prisimenu savo mažės pasakymą: - Mamytė tai tavęs nemyli, jai reikia tik, kad tu jai padėtum dirbti. Ot, vaikai. Koks nuoširdumas. Suprantu save pagaliau. Problema ta, kad aš nesijaučiu mylimas. Gal žmona ir myli mane, bet ta meilė tokia savotiška, kad aš jos nesuprantu, todėl ir nesijaučiu mylimas. Man trūksta meilės!!! Na, bet čia juk išpažintis, nuodėmių išsakymas, o ne pasiteisinimų ieškojimas. Nutariu, kad kunigui tik nuodėmes išsakysiu, o pasiteisinimų ne. Kažkaip ir negražu būtų. Aš nekaltas - aplinkybės kaltos.

Ateinu. Pradedu. Esu apsėstas minčių apie seksą, gatvėje visas moteris nužiūriu, filmuose tik tai matau. Ir t.t. ir pan. (čia nutylėsiu). Apie per dažną alkoholio vartojimą nepamirštu. Dar ten kelias ne į šią temą. Ok. Daugiau neprisimenu. Gailiuosiu.

Kunigas išklauso ir sako:

- Čia viskas yra dėl to, kad jautiesi, jog tau trūksta meilės.

Kąą? Aš metų metus galvojau dėl ko man čia taip. O tas kokias penkias minutes pasiklausęs mano slapčiausių nuodėmių (net čia jų nerašau) nustato esmę. Jaučiuosiu, kad trūksta meilės.

Tie kunigai ką gal psichologinį kursą kunigų seminarijoje turi? Ir dar tokį stiprų. Ar čia Dievo dovana jiems?

Jo. Bet man trūksta meilės. :( Žmogiškos.

Dar kaip tyčia ant rytdienos kitas jau kunigas per pamokslą: Jei žmogus nesijaučia mylimas, tai gali net nusižudyti. Dėl to žmonės ir žudosi, kad nesijaučia mylimi. Aha, pagalvoju, šiek tiek politiškai nekorektiškai kunigas išsireiškė, per pamokslą apie savižudybes reiktų atsargiau. Bet vėl į temą. Na, aišku po to kreipia į Dievo meilę. Kad ji visada yra ir begalinė, ir besąlygiška ir t.t. O aš galvoju. O juk žmogus yra Dievo atvaizdas. Taip norisi to Dievo atvaizdo - žmogaus meilės. Ta Dievo meilė kažkur yra. Kažkur toli. Begalo toli. Kad aš net nežinau, ar ją jaučiu. Gal kartais.

Tiek to. Jei pažinai savo bėdą, tai jau pusė kelio iki jos įveikimo.

Rodyk draugams

Comments Komentarų nėra »

Prieš kurį laiką gimtadieniui dovanų gavau dovanų čekį. Ilgai galvojau, ką čia sau nusipirkti už juos gimtadienio proga. Nupirkau savo mažei naujus batukus. Išėjom iš parduotuvės, ji tokia laiminga laksto. Greiti nauji batukai. Greičiausius išsirinko. Nemažai išbandė su kuriais greičiausiai bėga. Tokia laiminga. Ir aš džiaugiuosi. Ir aš laimingas. Štai tai ir yra meilė. Iš vaikų daug ko išmokstame.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »

Rusija žvangina ginklais. 21 amžius gi mas pas. Išsilavinę gi. Apsišvietę. Europiečiai. Va, radau gerą paveiksliuką motyvaciją kaip sustabdyti karą Ukrainoje:

Va, kad taip rusų ir ukrainiečių karių (ypač vadų) žmonos atsistotų prieš savo vyrus. Beje, ši nuotrauka ir yra su tokia idėja - britų karių žmonos išsirengė nuogai protestuodamos prieš karą ir kviesdamos vyrus sugrįžti namo. Arba kokio ruskelio žmona Maša atsistoja tarpdurį ir sako savo vyrui besiruošiančiam į karą:

- Paka ti budeš vojevat, menia Vasia iz sosednevo podjezda budet jabat.

Susirimavo :) Išversiu:

Dmitrijau, kol tu kariausi, mane Vladimiras dulkins.

Pasaulis toks gražus ir platus, nx reikia kariauti?

Rodyk draugams

Comments Komentavo 3 »

Pažiūrėjau rusišką filmą Ostrov vezeniya (2013).  Na ir ką galiu pasakyti. Va tik tiek:

Vaidina Svetlana Khodchenkova, Anna Khilkevich bei Agnia Ditkovskite. Toliau nuotraukos ne iš filmo, bet manau labai tinka į komplektą:

Na, nuotraukos Google cenzūrą praėjo, vadinasi nėra per daug. Seksualios, erotiškos bei gražios ir sakyčiau nevulgarios nuotraukos. Juk gražu !!! Nepagrindinių aktorių panašių nuotraukų nekėliau, nes kai kurių manau tikrai cenzūra nepraeitų.

Taigi filme absoliučiai nieko gero. Oi, meluoju. Kodėl jau taip nieko gero? Net trys gražios merginos yra. Ne taip ir blogai. Net sakyčiau gerai :) Net labai gerai :) Tą senį iš vis galėjo išimti, o tiek daug kadrų jį rodo :)

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »

- Bet tu tai cholerikas pagal tipus, - sako man ir aš nustembu.

- Kaip tai cholerikas? Ne, aš flegmatikas. Gal truputį melancholikas, labai mažai sangvinikas, bet tikrai ne cholerikas.

- Ne, tu tipiškas cholerikas, pasiskaityk apie juos.

Papasakoju žmonai šį pokalbį. Ta irgi juokiasi:

- Nesąmonė. Jei tu cholerikas, tai kas aš tada.

Rimtai, o kas gi? Galvoju. Super cholerikas. Ne, kažkaip nesąmonė. O, sugalvojau:

- Neurotikas.

Pasakau juokais, bet po to nutylu, o juk rimtai teisingai apibūdinau.

Na, ką baisiai nustebęs, kad mane išvadino choleriku einu skaityti, kas jie per vieni.

<<…tai žmogus, kuris yra labai aktyvus, ir jo energingumas liejasi per kraštus. Atpažinti tokį žmogų komunikuodami galime iš jo greitos ir garsios kalbos, įtaigios gestikuliacijos. Savo emocijų nesutramdantis ir greit užsiplieskiantis cholerikas verčia aplinkinius į jį žiūrėti atsargiai. Kiti žmonės choleriką dažnai laiko kaip sunkiai prognozuojamu, todėl linkę jo privengti. >>

Na, man tinka tik tai, kad greitai (nors ne taip ir greitai) kalbu. Pakankamai garsiai. Bet čia dėl to, kad pasitikiu savimi, o ne dėl charakterio savybės. O kartais kalbu tyliai, kad pabrėžti pasitikėjimą dar labiau.

Įtaigios gestikuliacijos? Na, nevengiu gestų. Bet ten su kokiais italais ar kitais iš šiltų kraštų nėra ką lygintis.

Savo emocijų nesutramdantis? Na, ne. Nebent kokio magnio trūksta ir nervai nelaiko. Bet tai mineralų trūkumas, o ne charakteris.

Nenori pripažinti, kad neteisus. Na, jau ne. Labai lengvai pripažįstu, jei kur suklydau.

Cholerikas - neurotiškas ekstravertas.

Flegmatikas - emocianaliai stabilus intravertas. Vo. Va, čia tai apie mane.

Flegmatikas. Charakterizuojamas žemu aktyvumo lygiu, pastovumu. Jo judesiai lėti ir ramūs, mimika bei kalba - irgi. Jo jausmai yra gilūs. Užsispyręs ir kryptingas, jis retai nesusivaldo, nelinkęs reikšti emocijas, nelinkęs į afektus. Gerai suplanuoja savo jėgas ir visada užbaigia pradėtą darbą iki galo. Savo jėgas linkęs tausoti, be reikalo jų nešvaistyti. Vienose situacijose flegmatiko savybės gali būti teigiamos - ištvermė, pastovumas, minčių bei jausmų gilumas, o kitose situacijose šios savybės gali pasirodyti neigiamomis - vangumas, tingėjimas, emocionalumo stygius.

Nu, va. Čia tai apie mane.

Tai įdomu, ar aš tik noriu būti flegmatikas, o esu cholerikas, ar tiesiog viduje esu flegmatikas, o aplinkiniams atrodo, kad cholerikas. Čia tas pats kai pasakau, kad esu absoliutus intravertas, tai visi juokiasi, atseit, be galo laisvai ir įdomiai bendraujantis esu. Nesąmonė - esu intravertas, kuris bendrauja. Kartais. Jei tema man įdomi, o kitu atveju galiu sėdėti vienas kamptutyje ir tylėti.

O gal tiesiog maišytas. Arba vieną dieną toks, kitą kitoks.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 7 »

Turėjau laisvesnę valandą. Galvoju, kokią čia knygą paskaityti. Ai, ta kažkaip per rimta. O ta per nerimta. Tos šiandien nenoriu. Tada žiūriu - Mark Solonin. Esu apie jį girdėjęs. Antras Viktoras Suvorovas. Esu ne kartą jo knygas pavartęs, bet vis galvojau, na, ką gi jis daugiau nei Viktoras Suvorovas gali parašyti. Bet kažkaip galvoju, na, pažiūrim, ką gi jis dar naujo gali parašyti apie tą prakeiktą Sovietų Sąjungą. Puslapis po puslapio. Ei, ei, ei. Motinėlė Sovietų Rusija tokia plati ir begalinė. Melo joje tiek daug, kad tikriausiai dar šimtams knygų užtektų. Pradžiai pasirinkau knygą “Mozgoimenije. Suklastota Didžiojo karo istorija”:

Na, pirmiausiai labai patiko knygos viršelis. Toks su visų “mylimu ir gerbiamu” “visų tautų” ir “visų laikų” vadu Stalinu. Gražiai įkomponuotas. Koks kuklus bjaurybė.

O antra, patiko pavadinimas - Mozgoimenije. Net nepavyko tinkamai į lietuvių kalbą išversti. Proto pys..imas. Vo, tiksliausiai būtų taip. Bet taip negi versi. Proto paturėjimas, padarymas, padulkinimas ar dar kaip nors panašiai nesuteikia visų tų gražių atspalvių ką turi Mozgoimenije. Ir po to mažesnėm raidėm “Suklastota Didžiojo karo istorija”. Ir teisingai, kad mažomis raidėmis. Nes mane labiau šokiravo ne ta senovinė melo mašina. Ne. Mane šokiravo šiuolaikinė Rusijos melo propoganda.

Pradžioje skaičiau tikrai pakankamai nuobodžiai. T.y. kaip ir įdomu, bet nieko ypatingai naujo. Tą jau pas Suvorovą skaičiau, na, ne visai tą, čia nauji argumentai pateikiami, bet vis tiek apie tą patį: Komunistinė Rusija ruošėsi užgrobti visą Europą ir paskleisti savo marazminę proletariato diktatūrą po visą pasaulį. Šioje knygoje mažiau skaičių, t.y. jų kaip ir yra ne mažai, bet jie pateikiami mažesnėmis porcijomis, kas yra lengviau suprasti. Niekingai mažai vokiečių prieš kelis kart daugiau rusų. Žiūrėk nežiūrėjęs, bet aišku, kad kitaip ir būti negali, kad tokie dideli nuostoliai yra tik dėl vienos priežasties - nesiruošė gintis, o ruošėsi pulti, o Hitleris pirmas suspėjo. Melo kojos trumpos. Skaitau ir stebiuosi, na, kaip gi taip galima meluoti.

Jau buvau daug puslapių perskaitęs, kai pradėjo nagrinėti lenkų klausimą. Sovietų labai mėgstamas terminas “klausimas”. Nes jie tuos “klausimus” labai mėgsta spręsti išžudydami žmones. Pamiršau kas iš komunistų vadų pasakė: “sovietų kariai moka ir mėgsta žudyti”. Nebuvau girdėjęs, kad tarp sovietų ant lenkų būtų tokia neapykanta. Bet buvau šokiruotas komunistinės valdžios oficialia neapykanta lenkų tautai ir lenkų valstybei.

“Ponų Lenkija” (taip sovietai vadino nepriklausomą Lenkiją) 1920 metais sudavė skaudų atkirtį Raudonajai Armijai besiveržiančiai kaip kokie skėriai į Europą. Mažytė Lenkija sudavė skaudų smūgį. Ir suomiai, ir lietuviai, ir latviai, ir kt. atmušė sovietinius rusus, bet lenkai tvojo jiems iš peties. Todėl tokia didelė komunistinių rusų neapykanta lenkams. Stalinas buvo užsimojęs sunaikinti lenkus panašiai kaip Hitleris žydus. Panašu, kad dėl lenkų 1920 metų atkirčio sovietai iki 1941 metų, t.y. 20 metų, atidėjo planus užvaldyti visą pasaulį (čia mano teorija, tikriausiai ir daugiau priežasčių buvo dėl ko 20 metų ruošėsi).

Lenkus apkaltino net Stalino Ukrainoje organizuotu Holodomoru, kurio metu badu buvo numarinta 4-7 milijonai Ukrainos valstiečių. Oficialiai sovietų laikraščiuose buvo skelbiama, kad dėl to bado kalti “sovietų valdžios priešai, kontrrevoliucionieriai ir lenkų agentai”.

Net Lenkijos komunistų partija buvo paskelbta šnipų irštva. Ir aišku, kaip tais laikais Sovietų Sąjungoje priimta, visa lenkų komunistų partijos vadovybė išžudyta.

Lenkų “Gyvačių lizdas”. 1937 metai Sovietų Sąjungoje buvo įvykdyta “lenkų operacija”, kurios metu buvo žudomi ne tik tikri lenkai, bet net kaip nors su jais susiję - praktiškai pagal telefonų knygą. Jei pavardė panaši į lenkišką, tai tu jau antisovietinis elementas. Gyvenai Lenkijoje ar pan, tai jau ir lenkas. Suimta 143 810 žmonių, sušaudyta 111 091.

Ribentropo - Molotovo paktas turėjo galutinai išspręsti Lenkijos klausimą. Po kurio Vokietija ir Sovietų Rusija per pusę okupavo Lenkiją. Pagal Molotovą: Lenkija - tai išsigimęs Versalio sutarties kūdikis ir užteko trumpo smūgio iš Vokietijos, o paskui Raudonios Armijos, kad iš jo nieko neliktų.

Vorošilovas: “Lenkų valstybė po pirmo rimto karinio susidūrimo subirėjo kaip senas supuvęs vežimas”.

Aha, kur tau nesubirės. Lenkai kaunasi su fašistais, o čia komunistai iš nugaros dižiulia armija užgriuvo.

Ir dar daug visokių šlykščių epitetų lenkams.

Katynė. Na, jau visi (visi išskyrus Rusiją) apie ją žinom. Kaip sovietai Katynėje žvėriškai išžudė lenkų karininkus - belaisvius. Aha, o, kad Katynė ne viena buvo? Ir kad Katynė net ne didžiausia žmogžudysčių vieta? Ir kad apie Katynę buvo skleidžiama tiek propogandinio melo? Kad Niurnbergo procese, kuris didžiąją dalimi buvo surežisuotas, buvo bandoma nuneigti Katynę, bet nepavyko, nors po to Didžiojoje Sovietų enciklopedijoje gerą pusšimtį metų rašė, kad Katynėje lenkus šaudė fašistai ir kad tai įrodyta Niurnbergo procese.

Net Rusija 1991 metais oficialiai pripažino, kad tai sovietinės NKVD darbas. Ir Gorbačiovas ir Jelcinas pripažino. Tačiau dabartinėje Rusijoje vis drąsiau oficialiuose (!!!) šaltiniuose pradedama neigti, kad tai sovietų darbas ir bandoma aiškinti, kad tai fašistų darbas. Na, fašistai daug pridarė blogo, bet ne šiuo atveju, ne jų ši piktadarystė.

Dar apie žydus. Atskira “komedija”. Na, kažkaip liežuvis neapsiverčia vadinti tai komedija, bet iš sovietinės propogandos pusės tai kitaip sunku ir pavadinti. Hitleris ir visa fašistinė Vokietija sistemingai siekė nuo žemės paviršiaus nušluoti žydų tautą. Vykdė žydų tautos genocidą. Visi tai žinome ir gedime. Ir juokingiausia, kad Rusija visaip stengiasi šį dalyką nuslėpti. Bando pakreipti, kad fašistai stengėsi sistemingai sunaikinti slavus, o ne žydus. Ir kai po karo (ir prieš karą) Stalinas pradėjo visokiausių tautų sistemingą naikinimą (pvz. šiai dienai įžymius krymo totorius), jo planuose buvo ir žydų kaip tautos sunaikinimas, bet buvo labai jau sunku apkaltinti žydus bendradarbiavus su fašistais. Taip ir numirė (numarintas?) Stalinas nesugalvojęs kaip čia tuos žydus apkaltinti bendradrabiavus su savo totaliais tautos naikintojais fašistais.

Ir kas įdomiausia, kad 2001 m. balandžio 19 d. kelios dešimtys Rusijos Valstybės Dūmos deputatų („geriausių šalies žmonių”) atsisakė atsistoti ir tylos minute pagerbti žydų genocido aukų atminimą.

O dabar kuo toliau tuo vis baisesnių pasisakymų girdim iš oficialios Rusijos tribūnos.

Šati tokia dabartinė komunistinė Rusija. Ir nekeista dabar žiūrint į tai kaip Rusija užgrobė dalį Ukrainos. Nes Rusija liko komunistinė teroristinė valstybe. Na, kaip kitaip. Kitaip juk nauja valdžia turėtų pasmerkti prieš tai buvusios valdžios piktadarystes. Tik jei yra tęstinumas, tai bandnoma ir toliau slėpti. Dabartinė oficialioji Rusija nepripažįsta nei Ukrainos Holodomoro, nei Stalino kaip piktadario. Po truputį oficialiai pradedama abejoti Katyne, žydų genocidu ir kitais komunistų darbeliais. Ai, na, taigi Leninas pas juos Kremliuje dar vis guli. Tikriausiai vienas iš didžiausių žmonijos piktadarių (na, tikrai didesnis nei Hitleris) viešai pas juos garbinamas.

Taip kad mieli žmonės. Skaitykite tokias knygas. Švieskitės. Geriau suprasite ir dabartinę Rusiją, ir jos kėslus, ir kokius pavojus ji kelia visam pasauliui. Komunizmas nenumirė. Jis tik persigrimavo. Pasipudravo, užsidėjo naują kaukę, gražesnę, puošnesnę, nekaltesnę ir vėl išeina į areną. O ir kas tas komunizmas? Tai tas pats imperializmas, tas pats žmogaus siekis kitų žmonių, kitų tautų sąskaita gyventi taukuose.

Rodyk draugams

Comments Komentavo 2 »

Na, va, vakar pažiūrėjau filmą Viy (Вий). Tas vertimas “Baubas” į lietuvių kalbą man nepatinka. Bet ką padarysi, kad lietuviai neturi tikrų baisų pabaisų. Lietuviškas baubas, tai koks nors bildukas ar aitvaras, kuris neša javus. O čia ne šiaip sau baubas, čia baubų baubas, baisų pabaisų vadas, caras jų. Va, kas yra Viy. Lietuviai neturi tokių. Bent aš nežinau.

Pirmiausiai aš iš vis neplanavau eiti į šį filmą. Pamačiau reklamą “Baubas” (neatkreipiau dėmesio į Viy, tyčiom reklamą dedu tik rusišką pas save). Ai, vėl kažkoks siaubo filmas. Pagrindinį vaidmenį atlieka kažkoks užsienietis Jason Flemyng. Ir istorija kažkoks anglų (ar prancūzų?) kartografas kažkur nuvažiuoja. Ai, vėl užsieniečiai prifilmavo siaubo filmų. Nemėgstu aš jų. Ir čia Pieštukėlis užklausia, ar aš eisiu į Baubą. Hmz, keista, o kodėl klausia. Susirandu reklamą. Aha, pagal Nikolajaus Gogolio. Vat, kodėl klausia. Ai, galvoju, bet vėl kokie anglai ar amerikiečiai išsityčiojo iš rusų klasiko. Bet po to žiūriu, kad gamintijas tai Rusija. Ir kiti aktoriai irgi ne kažkokie anglai, o dauguma rusai. Ir režisierius rusas - Olegas Stepčenko. Įdomu, įdomu. O kaip siužetas? Koks dar anglų kartografas Jonathan Green? Kiek pamenu tai pagrindinis veikėjas Foma (tiksliau pasirodo Choma). Ai, gal aš netiksliai prisimenu. Gogolis yra Gogolis. O dar rusų pastatymas. Eisiu.

Kodėl aš taip mėgstu Gogolį? Antroji knyga (normalaus storio), kurią perskaičiau originalo rusų kalba buvo Gogolio “Вечера на хуторе близ Диканьки”. Pirmoji rusiška (rusų kalba skaityta) knyga buvo “Jabloni na Marse” (Obuoliai Marse) - mokslo populiarinimo knyga. Che, na aš juk moksliukas. O antroji po ranka pasitaikė Gogolio “Vechera na chutore bliz dikanki”. Jau vien pavadinimas kaip skamba - chutor, bliz, dikanka. Aš pamenu, kad mane sužavėjo ne tiek istorijos, kiek ta gyva Gogolio kalba. Tokia senoviška rusų kalba, man tas jo kūrinys kaip poezija, taip gražiai sudėlioti sakiniai.

Taigi nulekiu per pietus nusipirkti iš anksto bilietą. Juk 3D. Kad gaučiau gerose vietose. Hmz, pasirodo, kad aš tik antras pirkėjas į tą seansą, bet tai ir gerai galiu rinktis kur noriu. Pasiūlo į 11 eilę, daug maž salės vidurys gaunasi. Aš paprašau arčiau, nes kažkaip 3D mano manymu reikia iš arčiau žiūrėti. Paimu 9 eilėje. Atmintinė man - kitą kartą imk dar arčiau. Apskritai, gal kas žinote kurioje eilėje 3D geriausias? Vakare per kamščius lekiu, vos spėju. Salė apytuštė. O kokio gražumo priešais eilėje sėdėjo mergina. Kokia figūra. Ui, ne apie tai. Be to ne viena buvo. Bet koks užpakaliukas. Ei, grįžtam prie filmo. Bet labai jau gražus.

Ai, dabar pabaigą papasakosiu. Išeinu iš kino, pilnas emocijų. Ir sutinku seniai bematytą draugelį rusą. O, privet, privet ir iš kart pasigiriu:

- Aš tai va ką tik iš Viy. Iš filmo, - ir matau, kad nesupranta apie ką aš čia, - na, tas kur pagal Gogolį.

- A, tas, - pagaliau “daeina” jam.

- Jau buvai? - kažkodėl neabejoju, kad jis turėtų eiti, juk Gogolis ir rusų filmas.

- Ne, nevaikštau aš į tokius filmus.

- Kaip tai nevaikštai į tokius filmus, - pasimetu aš.

- Na, juk neįdomu, žinoma pabaiga.

- Ui, nesakyk, nesakyk. Čia juk tik “po motyvam” Gogolio. Na, labai daug netikėtų nukrypimų.

- Na, bet vis tiek pabaiga aiški.

- Pala, o tai kokia ta pabaiga, jaučiu, kad pamiršau aš, seniai labai beskaičiau Gogolį, - pasimetu vėl.

- Na, ten pabaigoje Viy visus patvarko, - ot, fainas rusas, gerai prisimena savo klasikus.

Aš pradedu juoktis:

- Na, tiesą sakant pabaiga visai ne tokia.

- Kaip tai ne? - dabar nustemba jis.

- Nu, ne, netokia. Aš gi sakiau, kad pagrindinis viekėjas net ne Choma, o kažkoks anglas kartografas.

- O tai kokia pabaiga?

- Tai nesakysiu gi, po to dar nueisi gal.

- Ne, tikrai neisiu, sakyk.

Pasakau. Tas stebisi. Ir klausia:

- O tai bent veiksmas vyksta Rusijoje?

- Na, taip, Ukrainoje, - nebegaliu susilaikyti nuo žvengo.

- O kokiais laikais?

- Normaliai, senoviniais.

- A, nu bent tiek, o tai galvojau kad šiom dienoms.

- Nu, bet yra trys naktys, panočka, Viy?

- Nu, kaip ir yra, bet sakau, kad viskas kitaip.

Išsiskiriam, jis tikriausiai visai pasimetęs kas čia per filmas, o man labai linksma. Ir filmą gerą pažiūrėjau ir linksmai pabendravom.

Taigi prie filmo. Filmas kaip supratot labai nutolęs nuo Gogolio originalo. Jei norite tikros Gogolio istorijos, tai žiūrėkite dar tarybinių laikų (berods 1967 metų, jei nemaišau) gamybos filmą. Nepamenu ar Viy, ar dar naujesnis Vedma (2006), nea, visgi 1967 Viy. Kiek pamenu tai man labai patiko ta versija. Labai įtikinama. Labai artima Gogoliui. O ši versija. Filmo eigoje sėdžiu ir galvoju. O ką vakarienei. O reikia ir man degtinėlės (gorilka deja brangi) kaip filme, juodos duonos, lašinukų (beje, taip ir padariau). Tada atsikvošėju. Pala, tai čia aš ne filmą žiūriu, o galvoju, ką grįžęs namo valgysiu. T.y. vietomis apimdavo nuobodulys. Į pabaigą pradėjo aiškėti pagrindinė mintis, t.y. kaip toli nukrypo nuo Gogolio. Ir buvo aišku kaip baigsis. Deja, tokia nepaslaptinga pabaiga manęs neviliojo, tačiau pabaiga vis dėl to gavosi visai įspūdinga. Nors viskas aišku, kaip kokiame filme apie Šerloką Holmsą. Nors į pabaigą viena frazė sugrąžino mistikos:

- Aš žiūrėjau Dievui tiesiai į akis.

Bet po to dar kelias minutes bandė sunaikinti ir tą paskutinį paslapties blyksnį.

Tikiuosi neatskleidžiau savo rašliava filmo scenarijaus. O gal ir gerai, kad nukrypo nuo Gogolio. Pagal Gogolį jau yra pastatytas geras filmas. Gal tikrai neįdomu būtų žiūrėti, nes žinotum kuo baigsis. O čia labai greitai supranti, kad čia bus viskas kitaip. Nors gal pabaigoje sugrįš prie Gogolio, ką gali žinoti.

Beje, Viy šiame filme žymiai įspūdingesnis nei tame senoviniame kine. Vat iš visų baisų pabaisų Viy man labai patiko. Reikia jam net pakelti antakius, kad jis galėtų matyti (čia pagal Gogolį). Gerai padarytas. Nors po to iš kart kertasi su Gogoliu ir mano manymu su logika. Šiaip man net keliose vietose kirtosi su logika, bet, ai, filmas yra filmas. Pamirštam.

Yra, yra tikrai galingų scenų. Kaip ir šita iš viršaus.

Ui, niekur neradau kito kadro einančio po šio. Labai seksualus. Vat, tokia erotika jėga. Parodo nuogą blauzdą ir viskas, o pats kadras taip trykšta erotika, kad ui :) Nors ir šitas jau trykšta seksualumu.

Nuotraukose šios pabaisos kažkaip neįspūdingai atrodo. Vaikiškai net. Bet filme, judesyje, lyg to nepastebėjau.

Žodžiu, man vis dėl to patiko. Ai, ir nelabai baisus. Nes aš siaubo filmų nemėgstu. Taigi rekomenduoju. Ai, tik dar kartą primenu, kad jei kam vaikučiai užduos mokykloje paskaityti Gogolio “Viy”, o jūs tingėsit, tai nebandykit šiuo tikslu žiūrėti šio filmo, nes mokytoja neabejodama dvejetuką įrašys. O šiaip tai rekoemnduoju skaityti Gogolį. Ir geriausiai jei įmanoma originalo kalba. Aš tiesa sakant ne rusiškai ir nesu jo skaitęs. Bet va kartais skaitydamas subtitrus filme mačiau, kad subtitrai daug sumažina tos kalbos žavesio. Beje, kai kuriose vietose tikrai reikėjo vertimo ir man. Gal kad greitai ir neaiškiai kalbėjo ir nespėjau išsiversti galvoje sudėtingesnių archaiškų išsireiškimų. O gal tokių archaiškų ir iš vis nežinau.

Dar pabaigai parašysiu tiems, kas tingės skaityti viską, ką čia prirašinėjau:

Rekomenduoju :)

Rodyk draugams

Comments Komentavo 4 »