Šiąnakt mirė draugas.
Už mane buvo keliais metais jaunesnis. Nežinau, tikriausiai aš jam buvau geriausias draugas, nes jis buvo šiek tiek keistokas. Kadaise kartu su juo vaikščiojom po barus, kartu gėrėm. Tai buvo prieš 14 metų. Vėliau jis pradėjo gerti per daug ir mūsų santykiai nutolo. Alkoholis pradėjo jį valdyti. Jis buvo keistas žmogus, bet labai geros širdies. Galėjau juo pasitikėti. Tik alkoholis galėjo sutrukdyti įvykdyti tai, ką jis prižadėjo. Ir tai tik tam kartui. Išsiblaivęs nepamiršdavo pažadų. Kiek kartų jis man yra padėjęs - šiaip iš draugiškumo. Kažkada kartu važiavom prie jūros, taupydami pinigus, nakvojom mašinoje.
Paskutiniu metu alkoholis trenkė per kepenis. Sustojo kepenys. Daktarai atpumpavo. Kokius metus nebegėrė, po to vėl pradėjo. Dar kart į ligoninę. Vėl patvarkė. Paskutinį kartą, prieš mėnesį, iš kart po Naujų atėjo į darbą panašu, kad dar gerai neišsiblaivęs. Tada su juo ilgai kalbėjausi. Sakiau, kad padėsiu. Kad tik sutik, surasiu tau pagalbos, nes vienam tikrai sunku. Kad turiu pažįstamų, kurie su kitų pagalba išsikapstė iš to liūno. Turiu paėmęs telefono numerius, kad susiskambinsiu. Ir kad suprantu, jog pačiam vienam nejauku, tai nuvešiu, supažindinsiu, pabūsiu kažkiek kartu. Kad turi šeimą, vaiką. Gąsdinau, kad mirtis ne už kalnų, jei nesusiims. Kad kepenys ne juokas. Viens, du ir tu kape.
Ilgai kalbėjomės. Man pasirodė, kad kažkiek užgavau jo sielą. Jis, sakė, ok, dabar einu dar į ligoninę, o tada, kai grįšiu, žiūrėsim.
Pragulėjo ligoninėje kelias savaites, staiga į reanimaciją. Po to jau lyg viskas ok. Pagijo. Šiandien turėjo išrašyti iš ligoninės. Naktį užmigo ir nebeatsikėlė. Sako, kad auksinis stafilakokas. Daugiau detalių kol kas nežinau.
Tai čia vos ne, kad per mane jis į tą ligoninę atsigulė. Bet juk aš gero norėjau.
Šokas.
Niekaip negaliu patikėti. Kad jo nebepamatysiu gyvo.
Visiems pakankamai dzin, nes laikė jį alkoholiku. Na, taip, alkoholikas, bet aš suprantu jo alkoholizmo priežastis. Jis toks keistas žmogus, todėl daugumą jį atstumia. Bet jo širdis labai labai gera buvo.
Dieve, atsižvelk ne į tai ką jis kalbėjo ir kaip elgėsi, bet į tai koks jis buvo širdyje. Kitiems blogo tai nepridarė, nelinkėjo, tik sau. Na, dar savo mirtimi - šeimai. Bet širdyje tikrai geras buvo. Atsižvelk, Dieve, į tai.
Tegul ilsisi ramybėje.
Patiko (27)
Įrašų RSS srautas
Užuojauta tau, matau kaip esi sukrėstas…
Laikykis…
Juk tu tiki Dievu, tai tavo draugas, būdamas labai labai geru žmogumi, pateks į rojų, kur jam bus daug geriau, niekas nelaikys jo keistu žmogumi. Dabar tik tau reikia laikytis ir būti stipriam.
Uzjauciu tave ATF, buk stiprus.
Tik savęs nekaltink. Mirusių neteisiam, tiesiog palydim. Alkoholio liūnas labai klampus ir įtraukiantis, tas taip.
Ačiū už palaikymą. Pasirodo ne aš paskutinis jį šnekinau. Viena bendra pažįstama dabar papasakojo daugiau. Pasirodo ir jo mama (daktarė) prašė, kad prikalbintų gultis į ligoninę. Tai ir ji ilgai kalbino. Ir į ligoninę ne visai savu noru atsigulė. T.y. pradėjo vėl kepenys atsisakinėti, nebegalėjo kentėti, nuėjo skubos tvarka į polikliniką, bet ten dar neguldė, tai ant rytdienos išsikvietė greitąją. Ligoninėje apsikrėtė auksiniu stafilakoku ir taip pateko į reanimaciją, jau buvo išgydę tą bakteriją, turėjo jau perkelti į paprastą palatą, o po poros dienų išrašyti, bet sako, ai, dar naktį šią pabūna. Dar 8 val. vakaro mama prieš išeidama kalbėjosi, viskas gerai buvo, linksmas, tik išeinant tokią keistą frazę pasakė: Aš tikriausiai mirsiu. Ir naktį kažkur 1 val mirė. Sepsis. Matyt, jei ne alkoholio nualintas organizmas viskas būtų buvę gerai.
Užjaučiu. Buvai, regis, geras jam draugas.
(p.s. o užsukau pasveikinti su gimtadieniu)
sunku kai sulauki tokių naujienų. as kažkaip jaučiu ir tikiu, kad šios žemės kelione viskas nesibaigia. tiesiog taip yra. ir visai nesvarbu ar nuo viruso, ar nuo alkoholio, ar dar kitos priežasties zmogus išeina. gaila, bet negalima graužtis dėl to ko negali pakeist. galima tik užjaust.
Bernadeta, o kada čia aš spėjau pasigirti kada mano gimtadienis? Ačiū, o draugas geras ar ne nežinau, tiesiog aš jį laikau draugu. Gal kartu ir nedaug laiko praleisdavom, bet kažkokie šilti jausmai visalaik buvo.
s-j tikėkimės, kad tikrai nesibaigia. Bet aš taip dažnai tuo abejoju.
Tavo draugas išėjo į kitą - gražesnį pasaulį … palikęs svajones, draugus … Gyvenimas - tarsi deganti žvakė …
Nuoširdžiai užjaučiu.
P.S.
Sekmadienį palaidojau tetą, kuria radau namuose jau mirusia.
Prisipazinsiu, kad pirma mintis pamacius pavadinima, kad tai tik pavadinimas ir bus irasas apie pasibaigusia draugyste, nes atsirado kiti draugai ar kazkas panasaus, bet atsivertus irasa jis buvo labiau jaudinantis negu tikejausi. Labai graziai aprasiai savo drauga, bet si neteisybe, kad zmogu smerkia, del ko ligos, idu, isvaizdu yra visur. Manau net nera budu kaip sumazinti ta diskriminacija… Pati ja taip pat ne karta jauciau…
Nezinau ka reiskia netekt gero draugo, taciau zinau, ka reiskia netekt artimo zmogaus. Galiu tik duot nuosirdzia uzuojauta tau ir palinket stiprybes. Mirtis ziaurus dalykas, su kuriuo turime nesipykt.
Užjaučiu.
Gluosni, užjaučiu ir tave, kažkaip siaubinga rasti negyvą.
greensky, deja, kartais ir tikrai miršta draugai. Tiksliau - visi mirsim. Ką tik iš laidotuvių. Ačiū už užuojautą.
ladymadonna, ačiū už užuojautą.
Bet daugiausiai užuojautos šeimai reikia. Per laidotuves tik aš vienas ir pasisakiau, tai jo krikšto tėvas labai dėkojo už tokius šiltus žodžius. Matyt, nesitikėjo. Keistas buvo, bet geros širdies.